Marius Pocevičius „Problemų tvarkytojas“

zr pristato
pocevicius
Balsuoti
Režisierius Marius Pocevičius lietuviškame kine debiutavo su savo pirmuoju vaidybiniu filmu „Problemų tvarkytojas„.

Apie filmą:

Taikus mažas miestelis. Ginklų laikymo įstatymai čia itin griežti, o tvarka – pavydėtina. Tačiau netikėtas mero sūnaus pagrobimas atskleidžia tikrąsias kortas – ne viskas čia taip gerai, kaip atrodo.

Gandas apie dingusį vaiką apskrieja miestelį ir pasiekia Problemų Tvarkytoją. Jis – buvęs miestelio geradarys, vietinių problemų sprendėjas, neįvertintas ir nuo žmonių atsiribojęs herojus. Kartu su savo komanda Problemų Tvarkytojas ryžtasi mero sūnaus išvadavimo operacijai. Tačiau ją sunkina įtarimai, kad į šį nešvarų reikalą gali būti įsivėlusi pavojinga nusikaltėlių grupuotė. O kur dar netikėtas telefono skambutis ir paslaptingi nurodymai – miestelio taikdario laukia įvairiausio plauko išbandymai.

Neprognozuojama įvykių seka, netašyta herojų kalba, humoras, veiksmas ir netikėtumai – veiksmo komedijoje PROBLEMŲ TVARKYTOJAS.

Visą filmą galima rasti ir internete: http://www.problemutvarkytojas.lt/

Lietuviškas debiutas – filmas „Problemų Tvarkytojas“. Kodėl verta pažiūrėti?

Metų scenarijus




Metų režisierius


Balsavimas kitose kategorijose mygtukas

Robert Mullan „Mes dainuosim”

robert mullan2
Robertas Mullan geriausiai yra žinomas už savo režisietus filmus kaip „Laiškai Sofijai“, „Gitel“ ir „Mes dainuosim“, kurių scenarijus jis pats ir parašė. „Laiškai Sofijai“ 2013 m. susižėrė ne vieną „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą. Dabar „KINFO apdovanojimuose 2016″ R. Mullan yra nominuotas už filmą „Mes dainuosim”.

Režisierius taip pat nominuotas tiek „Metų režisieriaus“, tiek „Metų scenarijaus“ apdovanojimams.

Apie filmą „Mes dainuosim”:

Mes dainuosim“ – tai vaidybinis pilnametražis filmas, apie 1991 metų Sausio 13 – osios įvykius Lietuvoje. Filmas pasakoja kelių šeimų istoriją, sausio 12-osios vakarą skubėjusių iš Ignalinos, Klaipėdos, Kauno ir Medininkų, kad galėtų prisidėti ir ginti savo šalies vardą Vilniuje, prie Televizijos bokšto ir Parlamento rūmų. Jie norėjo kartu dainuoti tautines giesmes, sutikti bendraminčius, palaikyti vieni kitus ir kovoti už savo teisėtai išrinktą valdžią ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

Filme bus atkurtas ankstus Sausio 13-osios rytas, kai Sovietų kariuomenė panaudojo jėgą prieš taikius ir nekaltus protestuotojus, buvo nužudyta trylika žmonių, daugybė sužeistųjų ir perpildytos ligoninių palatos. Filmo laidotuvių scenos primins graudžius įvykius Vilniaus katedros aikštėje ir paskutinėje laisvės gynėjų kelionėje į Antaklanio kapines.

Mes dainuosime“ – tai filmas apie žmonių drąsą ir bebaimes pastangas kovojant už laisvą ir nepriklausomą šalį.

 

 

 

 

 

 

 

 

Filmo „Mes dainuosim“ likimas buvo pakibęs ant plauko: vienintelis Lietuvos tankas vis nenorėjo užsikurti

Balsavimas kitose kategorijose mygtukas
 

 

 

 

Simonas Aškelavičius ir Ričardas Marcinkus „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius”

zr pristato

marcinkus-askelavicius
Simonas Aškelavičius (dešinėje) režisierius ir scenaristas gimė 1981 m. Vilniuje. 2005 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, režisierės J. Lapinskaitės vadovaujamą televizijos ir kino režisūros kursą. Pradžioje kūrė trumpametražius filmus, o vėliau ir pilanmetražius. 

Ričardas Marcinkus (kairėje)  gimė 1979 m. Kelmės rajone. 2000-aisiais baigė fotografijos studijas Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje, vėliau dirbo Lietuvos televizijos žinių tarnybos operatoriumi. 2009 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos TV režisūros kursą. Nuo 2005-ųjų dirba video gamybos srityje kaip operatorius bei režisierius.

Simonas Aškelavičius ir Ričardas Marcinkus 2015 m. pristatė bendrai režisuotą lietuvišką vesterną „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius”. Be režisūros Simonas Aškelavičius dar sukūrė šiam filmui scenarijų o, Ričardas Marcinkus kartu su Agnė Bražienė jį prodiusavo.

Režisieriai taip pat yra nominuoti „Metų scenarijaus“ kategorijoje.

Apie filmą „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius”:

Saulius ir Paulius (vaidina Giedrius Savickas ir Marius Repšys) – mažame Lietuvos miestelyje gyvenantys du draugai. Jų gyvenimas – niekuo ypatingas, slenka vienodai ramiai. Bet  vieną dieną Sauliaus mylima mergina ima ruoštis vestuvėms – ji tekės už turtingo gruzino.

Nuliūdęs Saulius su Pauliumi  neužilgo gauna netikėtą pasiūlymą: vietinis verslininkas duoda jiems prasilėkti nepaprasto grožio senoviniu automobiliu. Padauginę pašėlusiame vakarėlyje, Saulius ir Paulius automobilio ryte neberanda. Verslininkas už tai pareikalauja šokiruojančios duoklės – apiplėšti traukinyje vyksiančias vestuves. Kitaip jiems – galas. Nuo tos akimirkos Sauliaus ir Pauliaus  gyvenime prasideda pavojingi nuotykiai, o  jų draugystei skersai kelio stoja pinigai ir meilė.

 

 

Pokalbis su Simonu Aškelavičiumi ir Ričardu Marcinkumi: „Tai filmas, kuriame pirmą kartą jūsų niekas nejuokins, nes jūs juoksitės patys“

Balsavimas kitose kategorijose mygtukas

Julius Paulikas „Nepatyręs”

paulikas22

Julius Paulikas lygiai prieš metus pristatė lietuviška komediją „Nepatyręs„.

Apie filmą „Nepatyręs”:

Vos trisdešimtmetį perkopęs Ramūnas Jakutis (vaidina Audrius Bružas) yra labai geras ir sąžiningas vyrukas, puikus finansininkas, tačiau labai ne koks meilužis. Ir tai tikrai žino Vaidutė (Ineta Stasiulytė) – Ramūno gyvenimo meilė. Atstumtas jos Naujųjų metų išvakarėse, pagrindinis filmo herojus atsiduria Londone, kur sutinka striptizo klube dirbančią tautietę Dianą (Edita Užaitė). Ji apsiima išmokyti Ramūną atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu. Nauja lietuviška komedija „Nepatyręs“ pastatyta pagal Kanadoje Jono Chernick sukurtą scenarijų. Šioje šalyje filmas ir debiutavo pirmiausia, o šmaikščiu scenarijumi netruko susidomėti kitos kino kompanijos visame pasaulyje – nuo Prancūzijos iki Pietų Korėjos. Lietuviška komedijos versija pritaikyta mūsų šalies aktualijoms, joje kūrybingai įpinta emigracijos tema. Tai savitas, originalus, drąsus ir nė kiek nevulgarus filmas su pikantiškomis pamokomis ir subtiliais patarimais visiems, ieškantiems meilės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Andrius Pauliukevičius: „Idėjai naudoti vaisius taip, kaip tai darė komedijos „Nepatyręs“ herojus, pritartų ir dietologai, ir seksologai“ (nuotraukos)

Balsavimas kitose kategorijose mygtukas

Alvydas Šlepikas „Kunigo naudą velniai gaudo”

Slepikas1
Alvydas Šlepikas
 gimęs 1966 m. Molėtų rajone yra ne tik režisierius bet ir poetas, aktorius, scenaristas. Studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, įgijo dramos aktoriaus (1992 m.) ir dramos režisieriaus specialybes. Dirbo aktoriumi Vilniaus mažajame teatre, po to – Lietuvos nacionalinio dramos teatre. Vėliau Vilniaus mažajame teatre, Kauno dramos teatre, Nacionaliniame dramos teatre statė spektaklius. Taip pat buvo Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausias redaktorius, literatūrinio skyriaus redaktorius. 1994 m. debiutavo  kaip poetas, tapo dainų autoriumi. Vėliausi Alvydo Šlepiko darbai žinomi televizijoje ir kine – režisuotas televizijos serialas „Nekviesta meilė“ režisierius, kuriame dar ir pats vaidino. Taip pat režisuotas populiarus televizijos serialas „Moterys meluoja geriau“ iš kurio vėliau gimė ir filmas „Moterys meluoja geriau“. Pernai 2015 m. režisierius pristatė dar vieną filmą kine „Kunigo naudą velniai gaudo”.

Apie filmą „Kunigo naudą velniai gaudo”:

Trijų kvaišų – Bruto (akt. Jonas Gricius), Neto (akt. Šarūnas Banevičius) ir Remigučio (akt. Mindaugas Papinigis) – tobulas planas pasipelnyti nueina velniop. Kol Bruto ir Neto, sučiupti įtartinos reputacijos „verslininko“ Aleksandro (akt. Kęstutis Jakštas), kovoja už būvį, Remigutis sprunka į savo gimtinę – mažą miestelį. Jame tikėdamasis surasti ramybę ir, galbūt, dar kartą pasipelnyti. Tačiau jis nežino, kad ir čia jau dedasi kraupiai juokingas kriminalas, kuris atvilioja ir įniršusį Aleksandrą su naujais savo „įkaitais“. Remigučio gimtinėje taip pat laukia jį mylinti ir vestuvių trokštanti Birutė (akt. Toma Vaškevičiūtė). Tad jam tenka ne tik sugalvoti „planą B“, kaip dar labiau praturtėti, bet ir slapstytis nuo supančioti jį trokštančios Birutės bei kerštu alsuojančio Aleksandro. Nuotaikingame, kupiname nuotykių, juoko ir kriminalo filme „Kunigo naudą velniai gaudo“ išvysite tai, kas nutinka, kuomet pasitaikius tinkamoms aplinkybėms, kaimynų „nagai užsiriečia tik į save“.

 

 

 

 

 

 

 

 

VIDEO: Filme „Kunigo nauda velniai gaudo“ skambės Lietuvos kūrėjų dainos


Balsavimas kitose kategorijose mygtukas

Justinas Krisiūnas „Dėdė, Rokas ir Nida”

zr pristato
Krisiunas 1
Balsuoti
Justinas Krisiūnas
 jau yra laimėjęs „KINFO apdovanojimuose 2014” – pirmąjį jo filmą „Emigrantai” žiūrovai išrinko „Metų filmu”. Su šiuo filmu į populiarumo aukštumas Rokiškio jaunimo teatrą iškėlęs Justinas Krisiūnas toliau tęsia sėkmingą režisieriaus karjerą ir filmuoja laidas televizijoje. 2015 m. pristatė vasarišką juostą „Dėdė, Rokas ir Nida”, už kurią J. Krisiūnas ir nomuotas. Dabar tik žiūrovai savo balsais nuspręs, ar režisierius taps „Metų režieriumi”.

Apie filmą „Dėdė, Rokas ir Nida”:

Tai pilna nuotykių romantinė komedija, kurios veiksmas mus nukelia į gražiausią Lietuvos kampelį – Nidą. Čia gyvena Gintaras, buvęs vienas geriausių Pabaltijo šalių buriuotojų, kuris po nelaimingo atsitikimo jūroje atsiribojo nuo jos, buriavimo ir paties savęs. Tačiau jo gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai vieną dieną Gintaras sulaukia brolio skambučio. Brolis prašo vasarai priimti sūnėną Roką, kuris, anot jo, yra pasukęs gyvenimo klystkeliais, tikėdamasis, jog atostogos Nidoje sugrąžins jaunuolį į doros kelią. Keliaudamas į Nidą Rokas sutinka savo gyvenimo meilę, dėl kurios vėliau jam tenka gerokai pakovoti. Atvykęs į Nidą Rokas pamato jachtas ir netrukus jas pamilsta. Nuo šiol didžiausia jo svajonė – dalyvauti regatoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ką apie naują lietuvišką filmą „Dėdė, Rokas ir Nida“ mano žymūs žmonės? (video, nuotraukos)



Metų režisierius


Balsavimas kitose kategorijose mygtukas

Algimantas Puipa „Edeno sodas”

puipa2
Algimantas Puipa
 gimė 1951 m.,  Antalieptėje. 1974 m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą. Lietuva klesti, į ją ima traukti imigrantai, o ypač – turtingi lietuviai iš viso pasaulio, grįžtantys į tėvynę praleisti gyvenimo saulėlydžio. Režisierius yra sukūręs daugiau nei dešimtį filmų, vėliausi jų yra „Dievų miškas” (2005), „Nuodemės užkalbėjimas” (2007), taip pat 2012 m. už režisūrą  pelnytas „Sidabrine gervės“ titulas už filmą „Miegančių drugelių tvirtovė”. Už paskutinį savo darbą „Edeno sodas” Algimatas Puipa yra nominuotas tapti „Metų režisieriumi” „KINFO apdovanojimuose 2016”.

Režisierius, kartu su Janina Survilaite taip pat nominuotas „Metų scenarijaus“ apdovanojimui.

Apie filmą „Edeno sodas”:

Neseniai vyrą palaidojusi emigrantė iš Švedijos Linda gauna darbą išskirtiniame pensionate „Edeno sodas“. Ant ežero kranto įsikūrusiame senoviniame dvare dienas leidžia pagyvenę milijonieriai. Linda susipažįsta su šios įstaigos taisyklėmis – vykdyti visas senjorų užgaidas. „Edeno sodo“ gyventojai savaip priima senatvės ūkanas ir prošvaistes, tačiau nepasiduoda sąstingiui. Rašytojos Janinos Survilaitės romanų motyvais sukurtame filme vaidmenis sukūrė geriausi vyresniosios kartos aktoriai.

 

 

 

 

Pokalbis su Algimantu Puipa: „Mažiausias vaidmuo turi turėti charakterį, turi turėti kažkokį įsimintiną koncertinį numerį, jei nori, kad tavo ir aktoriaus tandemas įvyktų“


Balsavimas kitose kategorijose mygtukas
 

Alantė Kavaitė „Sangailės Vasara”

zr pristato

Alante Kavaite 212 Balsuoti
Alantė Kavaitė
(Alantė Kavaliauskaitė, g. 1973 m. Vilniuje) – lietuvių kino režisierė, daugiau kaip du dešimtmečius gyvenanti Prancūzijoje.

1991 m. baigė Vilniaus 15–ąją vidurinę mokyklą. 1992 m. išvyko mokytis į Prancūziją. Studijavo Avinjono nacionalinėje aukštojoje dailės mokykloje. Po trejų metų Avinjone įgijusi videomenininkės diplomą, A. Kavaitė persikėlė gyventi į Paryžių, dirbo reklaminių klipų montažo režisiere, studijavo Paryžiaus dailės mokykloje.

„Metų režisieriaus“ ir „Metų scenarijaus“ nominacijose Alantė Kavaitė nominuota už filmą „Sangailės vasara“.

Apie filmą:

Lietuvoje sukurta „Sangailė“ pasakoja apie dvi paaugles merginas – jų išgyvenimus brandos periodu, seksualumo ieškojimus ir savo baimių įveikimą. Juostoje kalbama apie sunkius paauglystės išgyvenimus, tačiau tai daroma šiltai ir vasariškai. Režisierė lengvais potėpiais perduoda veikėjų jausmus, sukeldama plačią įspūdžių amplitudę, kuri padeda intuityviai suvokti Sangailės išgyvenimus. Pagrindinė filmo herojė Sangailė įsimyli, stoja akistaton su baimėmis bei išskrenda tolyn iš paaugliško pasaulio. Juostoje gausu kontrastų ir priešingybių: tiek kadrų kaitoje, tiek veikėjų charakteriuose. Sangailė (akt. Julija Steponaitytė) – tyli, nerangi, susikausčiusi mergina, skausmą bandanti malšinti žalodama save. Jos sutikta draugė Austė (akt. Aistė Diržiūtė) – gyvybinga, guvi, žvitri bendraamžė, dėl kurios užsispyrimo merginos pradeda bendrauti.

Kino festivalyje „Sundance Film Festival“ (JAV) režisierei Alantei Kavaitei įteiktas apdovanojimas už geriausią režisūros darbą konkursinėje vadybinių filmų programoje. Filmas taip pat buvo rodomas Berlinalėje, „Panorama“ programoje. Taip pat tarptautinio dėmesio sulaukė filmo aktorė Aistė Diržiūtė – ji tapo finalininke kylančių Europos žvaigždžių „Shooting Stars“ konkurse ir Berlyne atsiėmė prizą iš garsios aktorės Natalie Portman rankų.

Kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2015“ juosta susilaukė daugiausiai nominacijų – filmas nominuotas šešiose kategorijose. Iš jų laimėtos trys – Metų geriausias dailininko darbas (Ramūnas Rastauskas), Metų geriausias aktorės vaidmuo (Julija Steponaitytė) bei Metų geriausias ilgametražis kino filmas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Susitikime su „Sangailės vasaros“ režisiere – lyčių studijos, menas ir moterys kine

Metų scenarijus




Metų režisierius


Balsavimas kitose kategorijose mygtukas

Šarūnas Bartas „Ramybė mūsų sapnuose“

zr pristato

bartas2

Šarūnas Bartas gimė 1964m Šiauliuose, 1986-1991m studijavo Kinematografijos institute Maskvoje. 1989 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Kinema“.

2010 m. gavo dvi „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus už nominacijas „Geriausias režisierius“ ir „Geriausias vaidybinis filmas“ su filmu „Eurazijos aborigenas“.

„KINFO apdovanojimuose“ Šarūnas Bartas nominuotas trijose nominacijose – už režisūrą, scenarijų ir vaidmenį filme „Ramybė mūsų sapnuose“.

Apie filmą „Ramybė mūsų sapnuose”:

Režisierius: Šarūnas Bartas
Operatorius: Eitvydas Doškus
Kompozitorius: Alexander Zekke
Garsas: Sigitas Motoras, Vladimir Golovnitskij, Vytautas Kizala
Dailininkas: Julija Matulytė
Montažas: Gintarė Sokelytė
Vaidino: Šarūnas Bartas, Klaudija Koršunova, Edvinas Goldšteinas, Ina Marija Bartaitė, Lora Kmieliauskaitė

Aštuntajame pilnametražiame filme „Ramybė mūsų sapnuose“ režisierius Šarūnas Bartas drąsiai atsigręžia į svarbiausias savo gyvenimo moteris, jautriai apgaubia jas reikšmingu dėmesiu, bando paaiškinti jausmų subtilybes ir pasikliauja apgalvotų žodžių galia.

Tai neabejotinai asmeniškiausias Lietuvos režisieriaus kūrinys, kuriame susipina vaidybinis kinas, realaus gyvenimo dokumentika ir nematyti archyviniai kadrai iš asmeninių vaizdo įrašų kolekcijos. Prieš operatoriaus Eitvydo Doškaus kamerą stoja pats Š. Bartas (tai jo antras pagrindinis vaidmuo savo filme po „Sidabrine gerve“ už geriausią režisūrą apdovanoto „Eurazijos aborigeno“), pirmą kartą vaidinanti režisieriaus dukra Ina Marija Bartaitė, iki šiol kine nematyta dabartinė jo gyvenimo draugė smuikininkė Lora Kmieliauskaitė, dėl vienintelės scenos į Lietuvą specialiai atvykusi rusų aktorė Klaudija Koršunova („Sidabrinės gervės“ laureatė už geriausią vaidmenį filme „Eurazijos aborigenas“) ir net kino kūrėjo šuo.

 

 

 

 

 

 

 

 

Režisierius Š. Bartas: „Mano asmeninė istorija neturėtų daryti įtakos naujojo filmo žiūrovui“

 

Balsavimas kitose kategorijose mygtukas